Gyvybės molekulė

Azoto oksidas – gyvybės molekule vadinama dalelė, kūne atliekanti daugybę funkcijų: nuo kraujo spaudimo reguliavimo iki seksualinės sveikatos gerinimo.

Už šios molekulės savybių atskleidimą trys mokslininkai – Louis Ignarro, Ro-bert Furchgott ir mums jau žinomas Ferid Murad – 1998 m. pelnė Nobelio premiją medicinos ir fiziologijos srityje. Kalifornijos Universiteto Los Andžele profesorius Louis Ignarro prieš trejetą metų dalyvavo Vilniuje vykusiame tarptautiniame kardiologų kongrese „Širdies ir kraujagyslių ligų progreso stabdymas“. Kongresas atspindėjo svarbų tikslą – nutraukti arba stipriai sulėtinti širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi bet kurioje stadijoje.

Kas sieja azoto oksidą su širdies ir kraujagyslių ligomis? Azoto oksidas yra sintetinamas kraujagyslių vidiniame sluoksnyje, vadinamame endoteliu. Viena pagrindinių jo funkcijų – kraujo spaudimo sumažinimas išplečiant kraujagysles. Azoto oksidas vaidina svarbų vaidmenį atpalaiduojant kraujagysles ir mažinant kraujospūdį. Tačiau ne visada jo yra tiek kiek reikėtų. Veikiant nepalankioms sąlygoms – padidėjus riebalų bei cholesterolio kiekiams kraujyje, kvėpuojant užterštu oru, dažnai gyvenant stresinėje aplinkoje ar esant nervinei įtampai, rūkant, valgant mažai vitaminų turintį maistą ir mažai judant, sutrinka endotelio funkcija.

Tuomet sumažėja azoto oksido sintezė ir jo biologinis efektyvumas, ir pradeda vystytis įvairaus pobūdžio organizmo sutrikimai. Tai tokios širdies ir kraujagyslių ligos, kaip hipertonija, širdies aritmija, koronarinių arterijų spazmai, taip pat vystosi vėžys, atsiranda seksualinės veiklos sutrikimai. Be viso to, trinka ir silpnėja atmintis, atsiranda ūžesys galvoje, jaučiamas jos svaigimas, vystosi Alzheimerio liga, diabetas ir dar daug kitų ligų.

Su ligomis galima kovoti. Kaip pažymėjo profesoriaus L. Ignarro, jo tirta azoto oksido molekulė širdžiai yra ne mažiau svarbi nei deguonis plaučiams. Gamta yra nuostabi, nes ji puikiai žino, ko organizmui reikia. Tai įrodo ir faktas, kad mūsų organizmas pats gamina azoto oksidą. Iš pradžių atrodo, kad tai neįmanoma, nes šios dujos labai nestabilios, gyvuoja vos kelias sekundes. Be to, jos reaguoja su daugeliu kitų medžiagų ir dujų, gali prasiskverbti pro ląstelių sieneles ir niekaip nėra sulaikomos. Čia atsiskleidžia ypatinga organizmo ypatybė – azoto oksidas organizme yra gaminamas vienintelėje vietoje. Tai vyksta endotelyje, vidinį kraujagyslių sluoksnį sudarančiose ląstelėse, kurių sveika būklė yra be galo svarbi bendrai organizmo sveikatai, kadangi jos vienintelės mus aprūpina azoto oksidu.

Paminėtina, kad azoto oksido daugiausiai turi ką tik gimę kūdikiai, ir laikui bėgant jo kiekis organizme mažėja. Vis dėlto, tai galima pakeisti. Maitinantis sveikai, neturint žalingų įpročių ir reguliariai mankštinantis galima kovoti su daugeliu širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač svarbu nepamiršti aktyvios fizinės veiklos, nes jos metu padidėja širdies ritmas, kraujagyslėmis greičiau pumpuojamas kraujas. Tuomet endotelyje imamas sparčiau gaminti azoto oksidas, išplečiantis kraujagysles.

Taigi, gerą azoto oksido organizme lygį padeda pasiekti tik reguliarus sportas. Todėl labai svarbu sveiką gyvenseną pradėti dar jauname amžiuje, kai azoto oksido kiekis nėra pernelyg sumažėjęs. Tokiu būdu galima išvengti daugelio nemalonių ligų ateityje. Tarp jų ne tik aterosklerozės, hipertenzijos ar širdies smūgio, bet vyrai galės ilgiau džiaugtis funkcionuojančia potencija. „Iš tiesų, praėjus vos dviems mėnesiams kai buvo sukurta „Viagra“, kuri paremta azoto oksido savybėmis, gavau Nobelio premiją. Pasirodo, tai irgi yra labai svarbu“, -šmaikštavo profesorius L. Ignarro.

Šaltinis: Mūsų FOREVER 2022-1

  • L-arginino kompleksas ARGI+

    64.94 
    UŽSAKYTI

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *