– Alavijai – puikus įvairiapusis maisto papildas, galintis suteikti energijos ir pagerinti sveikatos būklę, – teigė gydytojas Audun Myskja, knygos „Alavijai: lobis iš gamtos“ bendraautorius.
Gydytojas iš Norvegijos Audun Myskja – pionierius, nebijantis ieškoti naujų sveikatinimo būdų. Masinės informacijos priemonėse dažnai pasakojama apie jo tyrimus ir patirtį naudojant muziką ligonių ir pagyvenusių žmonių gydymui. Labai dažnai „nauja“ Audun metodikoje yra gerai pamiršta „sena“. Pavyzdžiui, augalų ir žolelių naudojimas, šia tema jis yra parašęs keletą knygų. Žurnale „Food & Health“ publikuotas interviu su gydytoju Audun Myskja, kuriame jis pasakoja apie savo naująją knygą apie alavijus. Alavijai pasižymi daugeliu naudingų savybių, jie tinka ir vidiniam, ir išoriniam vartojimui esant įvairiems negalavimams.
Kodėl alavijai?
– Kas paskatino jus parašyti knygą „Alavijai: lobis iš gamtos“?
– Prieš 30 metų Norvegijos gamtoje ėmiau ieškoti augalų, galinčių palengvinti įvairius negalavimus. Kai supratau, kad mano tiriami augalai pasižymi silpnomis ir lėtai veikiančiomis gydomosiomis savybėmis, ėmiau domėtis žoliniais preparatais iš kitų šalių. Devintajame dešimtmetyje sužinojau apie alavijus. Nusipirkome alaviją ir ilgą laiką jį tiesiog laikėme namuose. Kartą viena mūsų viešnia smarkiai nusidegino ranką. Buvau dirbęs ambulatorijoje ir žinojau, kad po tokio nudegimo kils komplikacijų ir liks randai. Taigi, paėmiau alavijo lapą ir ant jos rankos išspaudžiau kaip galėdamas daugiau sulčių; dar daviau kelis lapus parsinešti namo. Kitą rytą ji atėjo parodyti ranką. Niekada nepamiršiu, kaip nustebau pamatęs beveik sugijusią odą. Buvau pripratęs prie lėto žolinių preparatų poveikio. Ir apskritai, nustebau pamatęs, kad alavijai gydo sunkius nudegimus. Simptomai akivaizdžiai palengvėjo ir rezultatas buvo aiškiai matomas.
– Po šio įvykio pradėjau sistemingai domėtis alavijų tyrimais. Nustebau sužinojęs, kad šis augalas – viena geriausiai ištirtų gamtos dovanų. Ne visi tyrimai yra aukšto lygio, tačiau nuolat augantis susidomėjimas alavijais akivaizdžiai rodo, kad šis augalas pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Knygoje pasakoju apie labai svarbią darbo patirtį, kai padėjau pacientams, besiskundžiantiems dažnu nuovargiu, kraujavimu, reumatiniais susirgimais, sergantiems odos ir žarnyno ligomis, ir aiškinu, kaip žmonės patys galėtų sau padėti naudodami alavijus, – su užsidegimu pasakoja gydytojas.
Papildytas leidimas
Prabėgus ketveriems metams po knygos pasirodymo, Audunas parengė naują leidimą. Pagrindinė to priežastis – pastaruoju metu pastebimai padaugėjo alavijų tyrimų ir padaryta daug naujų įdomių atradimų. Todėl jis įtraukia informaciją apie svarbiausius naujus atradimus. Nuo to laiko, kai pasirodė pirmasis leidimas, autorius gavo šimtus atsiliepimų iš savo pacientų ir kitų žmonių. Ir šiuos pasakojimus apie asmeninę patirtį jis įtraukė į naują leidimą.
Tropinis augalas
– Alavijai auga tropiniuose regionuose, – sako Audunas. Daug kas mano, kad tai kaktusas, tačiau tai daugiametis sukulentas. Jis priklauso lelijinių šeimai, kaip ir šparagai ar česnakai.
Naudingos medžiagos
– Visų pirma, alavijuose yra vitaminų, mineralų, mikroelementų ir fermentų, todėl jis aprūpina reikalingomis maisto medžiagomis, – sako Audunas. – Daug žmonių teigia, kad pradėjus vartoti alavijus pagerėjo savijauta, atsirado daugiau energijos.
Jis paaiškina, kad alavijuose taip pat yra medžiagų, slopinančių bakterijų, virusų, grybelių ir parazitų dauginimąsi. Alavijai – ne tik natūralus, šalutinio poveikio neturintis antibiotikas, bet ir augalas, kuriame yra
priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčių augalinių steroidų. Žinoma, jų poveikis daug silpnesnis nei sintetinio kortizono, tačiau alavijai neturi kortizonui būdingo šalutinio poveikio. Alavijuose yra stipraus poveikio imunitetą stimuliuojančios medžiagos – acemanano (polisacharido), kuris, ko gero, padeda reguliuoti imuninę sistemą. Taigi, alavijai slopina alerginę reakciją ir tuo pat metu gali padėti stimuliuoti nepakankamą imuninės sistemos ląstelių funkciją.
Efektyvus mechanizmas
– Išoriškai naudojami alavijai gydo žaizdas ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, – aiškina Audunas. – Jie skatina ląstelių ir sveikų audinių formavimąsį, spartina mirusių audinių irimą ir gerina kraujo apytaką. Alavijuose taip pat yra medžiagos, palengvinančios alavijo sudedamųjų dalių prasiskverbimą į giliausius odos sluoksnius. Todėl augalas efektyviai gydo uždegimus ir tuo pat metu stimuliuoja naujų odos ląstelių formavimąsi.
– Išoriškai alavijus galima naudoti gydant nudegimus, įpjovimus, odos infekcijas, aknę, atopinį dermatitą ir psoriazę. Po gydymo kortizonu oda suplonėja, ir kai kuriais atvejais yra atkuriama išoriškai tepant alavijais, – sako Audunas. – Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija – bėrimų forma – tačiau nustojus vartoti tepalą šis retai pasitaikantis šalutinis poveikis greitai išnyksta.
Naudojimas
Audunas sako, kad alavijų gelis geriamas paprastai po 30 – 100 ml per dieną kaip maisto papildas. Išoriškai oda tepama alavijų žele 2 – 3 kartus per dieną.
– Iš principo išoriniam naudojimui galima tiesiog nusipirkti alavijo augalą, – sako gydytojas. – Tačiau negalime būti tikri, kad įsigijome tikrą Aloe barbadensis (Miller), o ne vieną iš tų neaiškių rūšių, kurios atrodo taip pat. Vartojimui į vidų tiesiog iš augalo gautos sultys yra per karčios. Be to, nepašalintas aloinas gali turėti pašalinį poveikį. Viena mano pacientė pabandė gerti sultis tiesiai iš augalo, ir po dienos ją ėmė kamuoti stiprūs galvos skausmai, viduriavimas ir vėmimas, – pasakoja Audunas.
Želė ir gelis
– Koks skirtumas tarp gelio ir želės, ir kada juos naudoti?
– Želė yra iš lapo vidaus išgaunamos mėsingos sultys. Gelis yra gėrimas, skirtas vartoti į vidų. Man nepatinka terminas „alavijų sultys“, nes alavijų gėrimas, kuris atrodo kaip sultys, greičiausiai yra atskiestas, – atsako Audunas.
– Gelis – tai kita alavijų želės forma, sutirštinta ir stabilizuota iki tokios konsistencijos, kad būtų galima naudoti ant odos išoriškai.
Kurį alaviją pasirinkti?
Audunas pripažįsta, kad natūralių preparatų rinkoje daug, išsirinkti sudėtinga, tas pats tinka ir kalbant apie alavijus. Tarptautinė alavijų mokslo taryba paženklino tas produktų rūšis, kurias laiko kokybiškomis ir patikimomis. Apskritai vartotojas turėtų žinoti apie alavijų kilmę ir jų preparatų gamybos etapus. – Remdamasis patirtimi galiu teigti, kad turėtume skeptiškai vertinti visus liofilizuotus produktus, visus produktus, kuriuos gaminant veikliąsias medžiagas siekiama išgauti filtravimo būdu, ir produktus, kuriuos gaminant nenaudojamas stabilizavimas, užkertantis kelią oksidacijai.
Naudojimas
– Alavijai gali padėti kovoti su nuovargiu ir apatija, lėtiniais skausmais ir užsitęsusiais uždegimais, ir infekcijomis, ir uždegimais, – sako Audunas. – Galima teigti, kad jie pasižymi atkuriančiomis savybėmis, nes juose yra medžiagų, naikinančių mirusius audinius ir skatinančių sveikų audinių formavimąsį.
Audunas pažymi, kad alavijai nėra vaistas chroniškoms ligoms gydyti, tačiau jie gali sumažinti skausmą ir palengvinti simptomus, ir padėti organizmui tinkamai funkcionuoti. – Nepamirškite – kuo sunkesnė jūsų liga, tuo atsargiau turėtumėte pradėti vartoti alavijus, kad organizmas prie jų priprastų, – pabrėžia gdytojas. – Remiantis tiek tyrimais, tiek darbo su pacientais patirtimi galima teigti, kad alavijai gali pagelbėti gydant labai įvairius negalavimus, pavyzdžiui, virusų sukeltą lėtinį nuovargį, sportinių traumų pasekmes, reumatinius susirgimus, įskaitant ir artritą, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, imuninės sistemos sutrikimus, ŽIV, AIDS ir kitus imunodeficito virusus, taip pat kai kuriais vėžinių susirgimų atvejais.
Tačiau koks bus alavijų poveikis priklauso nuo keleto veiksnių. Audunas pažymi, kad nereikėtų tikėtis stebuklingo poveikio. Alavijai – švelni, natūrali priemonė, kuri gali palengvinti sergančiųjų lėtinėmis ligomis skausmus ir pagerinti organizmo funkcijas.
Tyrimai
– Kiek alavijų poveikis yra pagrįstas sistemingai atliekamų tyrimų duomenimis?
– 1936 m. atliktų tyrimų duomenimis, alavijai mažina radiacijos daromą žalą radioterapijos metu. Pastaraisiais dešimtmečiais atliekama daugiau ir kokybiškesnių tyrimų, – teigia Audunas. –Yra atlikta daug tyrimų ir su gyvūnais, nors vis dar nepakanka klinikinių tyrimų su žmonėmis. Kai kurių tyrimų duomenimis, alavijai gali užkirsti kelią autoimuninėms ligoms, reumatiniams susirgimams ir ypač virškinamojo trakto sutrikimams, pavyzdžiui, opiniam kolitui.
Auduno teigimu, yra gerai ištirtas alavijų poveikis sergantiesiems antrojo tipo diabetu, šio tyrimo duomenys atitinka griežtus Kohreino duomenų bazės reikalavimus. Yra įrodymų, kad alavijai gali stabilizuoti ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Todėl pradedant vartoti alavijus svarbu būti atsargiems: Audunas ne kartą stebėjo, kaip alavijus pradėjusių vartoti diabetikų kraujyje sumažėjo gliukozės kiekis. Jie nedrįsta apie tai pasakyti savo gydytojui, todėl nesureguliuojama insulino dozė ir cukraus kiekis kraujyje sumažėja per daug. Audunas pabrėžia, kad su natūraliomis gydymo priemonėmis eksperimentuoti negalima, būtina pasitarti su gydytoju.
Panaudojimas medicinos praktikoje
– Kaip jūs, būdamas gydytojas, naudojate alavijus savo darbe?
– Dažniausiai skiriu gerti alavijų želė, – atsako Audunas. – Ypač tais atvejais, kai jaučiamas nuovargis, kurį galėjo sukelti maisto medžiagų trūkumas organizme, pavyzdžiui, ilgą laiką blogai maitinantis. Alavijai – tinkamas maisto papildas skundžiantis skausmais, nuovargiu ir žarnyno sutrikimais. Išoriškai naudojami alavijai – puiki natūrali priemonė sužeidimų, nudegimų, žaizdų ir egzemos gydymui. Siekiant optimalaus rezultato svarbu alavijus vartoti ir išoriškai, ir į vidų: į vidų vartojami alavijai veikia organizmo reguliavimo sistemas, pavyzdžiui, imuninę sistemą. Išoriškai vartojami alavijai stimuliuoja gijimo procesus pažeistoje vietoje, pavyzdžiui, smarkiai susižeidus, – teigė jis.
– Kodėl ne visi gydytojai Norvegijoje rekomenduoja vartoti alavijus?
– Nedaug gydytojų Norvegijoje rekomenduoja vartoti alavijus todėl, kad jiems alavijai dar mažai žinomi. Be to, gydytojai pripratę naudoti farmacinius preparatus ir beveik niekada nenaudojo augalų ir žolelių, galinčių sustiprinti tų preparatų poveikį. Anksčiau Norvegijoje turėjome gilias natūralios medicinos tradicijas. Vystantis šiuolaikinei, mokslu paremtai medicinai ėmė vyrauti specifiniai farmaciniai preparatai. Vaistai gali pagelbėti daugelio ligų atveju, tačiau juos vartojant didėja ir šalutinio poveikio atsiradimo rizika. Todėl tikiuosi, kad ateityje medikai, siekdami sustiprinti vaistų poveikį, pradės naudoti natūralius preparatus, – sako Audunas. – Ne tik alavijai, bet ir česnakai, imbieras, mėlynės ir žuvų taukai gali sustiprinti įprastų vaistų veikimą ir būti sėkmingai su jais derinami. Tikiuosi ir tikiu, kad toks gydymo priemonių derinys artimiausiais metais medicinoje taps įprastas.
