Dezodorantas ir antiperspirantas yra du plačiai naudojami kosmetikos gaminiai tiek vyrams, tiek moterims. Daugelis žmonių šiuos produktus naudoja kiekvieną dieną, tačiau kuo jie skiriasi?
Sąvokos: Dezodorantas ir antiperspirantas
Antiperspirantas ir dezodorantas turi keletą esminių skirtumų.
Dezodorantas maskuoja nemalonų kvapą, o antiperspirantas sumažina prakaitavimo kiekį. Abu produktai veikia ten, kur jie tepami ant kūno, dažniausiai ant pažastų. Dažnai dezodorantas ir antiperspirantas būna sujungti į vieną produktą.
Dezodorantai nuo nemalonaus kvapo apsaugo dviem būdais. Pirmoji – tai antimikrobinės savybės, mažinančios kvapą sukeliančių bakterijų skaičių. Antroji – kvapiosios medžiagos, maskuojančios susidariusį kvapą.
Tuo tarpu antiperspirantai blokuoja jūsų kūno ekrinines liaukas, kurios gamina prakaitą. Paprastai tai daroma naudojant aliuminio pagrindu pagamintą sudedamąją dalį.
Tiek antiperspirantai, tiek dezodorantai yra patvirtinti kaip kasdieniam naudojimui saugūs produktai, nesukeliantys kenksmingo šalutinio poveikio rizikos. Vis dėlto dėl tokių sudedamųjų dalių, kaip aliuminis ir parabenai, vis dažniau siūlomos natūralesnių sudedamųjų dalių alternatyvos. Svarbu pažymėti, kad JAV Nacionalinis vėžio institutas paskelbė pareiškimą, kad dezodorantai ir antiperspirantai nėra susiję su padidėjusia vėžio rizika.
Dezodoranto ir antiperspiranto nauda
Dezodoranto nauda. Prakaitavimas yra natūrali jūsų kūno reakcija. Net jei prakaito vaizdą galite pamiršti, jo skleidžiamas kvapas gali jus gėdinti. Dezodorantas padeda užmaskuoti šį kvapą ir, priklausomai nuo dezodoranto sudėtyje esančių kvapiųjų medžiagų, gali net pagerinti jūsų kvapą.
Dar geriau, dezodorantas gali padėti jums labiau pasitikėti savimi ir mažiau jaustis nejaukiai. Jei treniruojatės sporto salėje arba dalyvaujate sporto varžybose, galite būti efektyvesni, jei negalvosite apie savo kūno kvapą.
Antiperspiranto nauda. Antiperspirantas gali turėti papildomą naudą dėl to, kaip produktas veikia. Kai antiperspirantas blokuoja prakaito liaukas, jis taip pat blokuoja kvapo išsiskyrimą, todėl sumažėja jūsų kvapas prakaituojant.
Nepamirškite, kad ši nauda yra laikina, todėl norint, kad produktas būtų veiksmingas ir toliau, jį gali tekti tepti pakartotinai. Išsimaudžius vonioje arba nusiprausus kūną, antiperspirantas pašalinamas ir atkuriamas gebėjimas iš pažeistų liaukų išskirti prakaitą.
Dezodoranto ir antiperspiranto rizika
Vertinant antiperspirantą ir dezodorantą kyla skirtinga rizika. Kadangi susirūpinimas dėl vėžio rizikos buvo ištirtas ir išspręstas, jis nėra pagrindinis rūpestis renkantis dezodorantą ar antiperspirantą. Tačiau jei esate alergiški kvapiosioms medžiagoms, būtinai atidžiai perskaitykite etiketes.
Naudojant dezodorantą ar antiperspirantą su pridėtinėmis kvapiosiomis medžiagomis, kyla rizika susirgti alerginiu kontaktiniu dermatitu (ACD). Vienas tyrimas parodė, kad dezodorantai ir antiperspirantai užima pirmąją vietą kosmetikos gaminių, sukeliančių alergines odos reakcijas, sąraše.
Atminkite, kad tai susiję ne su dezodorantais ir antiperspirantais apskritai, o su juose naudojamomis sudedamosiomis dalimis. Etiketės skaitymas yra geriausias būdas sužinoti, ar naudodami antiperspirantą ar dezodorantą nesukelsite alerginės reakcijos ar papildomo pavojaus sveikatai.
Triklozanas. Ši antibakterinė cheminė medžiaga naudojama antiperspirantuose ir dezodorantuose, kad naikintų ant odos esančius mikrobus, sukeliančius nemalonų kvapą. Tačiau jis yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, todėl taip pat gali veikti jūsų organizme natūraliai gaminamus hormonus ir trikdyti jūsų organizmo hormonų signalus.
Triklozanas taip pat siejamas su padidėjusia krūties vėžio rizika. FDA uždraudė jį naudoti rankų muiluose, tačiau jis vis dar gali būti jūsų dezodoranto ar antiperspiranto sudedamoji dalis, todėl atidžiai skaitykite etiketes.
Ftalatai. Šie ftalatai paplitę visuose kosmetikos ir odos priežiūros produktuose, įskaitant dezodorantus ir antiperspirantus. Tai cheminė medžiaga, leidžianti kitiems ingredientams būti lankstiems, taip pat prailginanti pridėtų kvapiųjų medžiagų galiojimo laiką.
Ftalatai kelia susirūpinimą, nes gali sutrikdyti endokrininę sistemą, ypač vyrams. Ftalatai taip pat gali lemti ankstyvesnę jaunų moterų lytinio brendimo pradžią, todėl vėliau gyvenime padidėja krūties vėžio rizika.
Parabenai. Šie konservantai padeda antiperspirantui ir dezodorantui ilgiau išlikti tinkamam naudoti. Tačiau jūsų oda lengvai absorbuoja parabenus, todėl jie jūsų organizme gali imituoti estrogenus. Per didelis parabenų kiekis didina krūties vėžio riziką.
Kvapiosios medžiagos. Vieni kvepalai gali turėti šimtus mikroskopinių sudedamųjų dalių, kurios sudaro vieną kvapą. Kadangi jos dažnai laikomos patentuotomis arba slaptomis, visos sudedamosios dalys etiketėse nenurodomos. Jei esate linkę reaguoti į pridėtines kvapiąsias medžiagas, geriausia jų nenaudoti.
Diethanolaminas. Etiketėse jis taip pat gali būti nurodytas kaip DEA ir laikomas kancerogeniniu produktu. Jis didina vėžio riziką.
Butanas ir izobutanas. Tai dujos, padedančios išstumti aerozolinius purškiamuosius dezodorantus iš jų balionėlių. Jų naudojimas ribojamas Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje, nes jos siejamos su vėžiu ir toksiniu poveikiu reprodukcijai. Tačiau jas leidžiama naudoti JAV. Jei šios dujos jums kelia nerimą, prieš pirkdami būtinai ieškokite jų etiketėse arba rinkitės ne purškiamą dezodorantą.
Aliuminis. Šis metalas dažniausiai naudojamas prakaito kanalams užkimšti ir neleidžia prakaitui išsiskirti iš liaukų. Tačiau aliuminis gali padidinti tikimybę, kad genai mutuos ląstelių lygmeniu, todėl padidėja auglių rizika.
